senbobė

sénbobė sf. (1) NdŽ menk. sena moteris, boba: Ot, sénbobė, ką ana man padarė! Krž. Kas ją gali imt, tokią sénbobę Šn. Tai ta Janė sénbobė: po visą kaimą liežuvį laido Skr.